Samanų sodelyje išaugo Raudonosios knygos augalas
Atradimai padaromi netikėtai. Štai briologė Asta Uselienė užsuko pažiūrėti kaip laikosi mūsų įkurtas samanų sodelis ir pastebėjo vieną augaliuką, kuris ją sudomino. Pasirodo tai pavasarinis vikis (Vicia lathyroides), Lietuvos Raudonosios knygos augalas. Tai pupinių šeimos vikių genties augalėlis, kuris dabar žydi, yra nedidelis, o vėliau išnyksta ir jo tiesiog nepastebime. Iškilo klausimas – kaip jis čia atkeliavo? Dalį samanų parsivežėme iš Šereiklaukio miško, o didžioji dalis samanų – iš už mokyklos nebaigtos statybvietės. Teks išsiaiškinti.
Paplitimas. Rūšis aptinkama visoje Europoje, nuo Pietų Skandinavijos iki pat Viduržemio jūros regiono šalių, Šiaurės Afrikos ir nuo Didžiosios Britanijos iki Kaukazo. Šiaurės Amerikoje laikomas svetimžemiu augalu.
Palyginti ilgai Lietuvoje rūšis buvo aptinkama tik pajūryje ir vakariniuose šalies rajonuose (Jurbarko r.). Neseniai rasta pietinėje šalies dalyje, o 2018 m. nauja augavietė aptikta Pagėgių sav.
Biologija ir ekologija. Vienmetis, žiemojantis, žolinis augalas 5–30 cm ilgio stiebu. Lapai sudėtiniai, plunksniški, apatiniai sudaryti iš dviejų–keturių, viršutiniai iš keturių–šešių lapelių. Žiedai susitelkę lapų pažastyse po vieną ar du ant trumpų 2–4 mm ilgio žiedkočių. Žydi balandžio–birželio mėn. Ankštys 2–2,5 cm ilgio, linijiškos, gale su smailiu, lenktu snapeliu. Jose subrandinama apie penkias–aštuonias (kartais dešimt) sėklų. Augalai žydi trumpai, o sėklas sunokina greit – kol daugelis kitų augalų,
augančių tose pačiose augavietėse, dar tik pradeda žydėti. Išbarstytos sėklos sudygsta, jauni augalai peržiemoja ir žydi kitų metų pavasarį–vasarą. Pavasarinis vikis aptinkamas tiek natūraliose, tiek antropogeninės kilmės augavietėse. Auga sausose pievose, kalvose, šviesiuose pušynuose, pakelėse, dykvietėse, dažniausiai nekalkinguose smėlio dirvožemiuose.
Sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis.
Populiacijos gausumas. Pavasarinio vikio populiacijos gana gausios, dažniausiai aptinkama ištisais sąžalynais augančių augalų. Augavietėse su šviežio atviro smėlio plotais pavasarinių vikių būna gausu, tačiau, laikui bėgant ir augalinei dangai susiveriant, individų laipsniškai mažėja.
Grėsmės ir apsauga. Kadangi pavasarinis vikis auga sukcesiniu požiūriu trumpalaikėse bendrijose, laikui bėgant, jose keičiasi rūšinė sudėtis, žolynas tankėja. Dėl šių pokyčių pavasarinis vikis neatlaiko kitų augalų konkurencijos ir pamažu išnyksta. Tinkamos tvarkymo priemonės – radavietėse formuoti atviro smėlio plotus, t. y. pašalinti samanų ir
susikaupusių nuokritų sluoksnį.
Naujausi komentarai