1. Kodėl korona? Todėl kad virusas yra apkabintas tokiomis baltymų molekulėmis, kurios apsimeta “geraisiais” fermentais ir gana lengvai įveikia ląstelės membraną. Virusui įveikti ląstelės membraną yra tas pats kaip vagiui įveikti buto/seifo duris.

2. Iš kur jis atsirado? Koronavirusai yra specialistams gerai žinoma pakankamai didelė virusų šeima, jų ten apie 40 yra visokių įvairių. Pats virusas pakankamai sudėtingas, jo RNR yra tokia visai įdomi 🙂 – čia jums ne gripas 😀 Dauguma žinomų koronavirusų dvikojam gyvūnui nėra pavojingi, bet yra išimčių…

3. Ar reikia mums dėl to viruso stipriai pergyventi? Ne, nes mūsų virusas yra rasistas ir eidžistas – esama lavonų, atsiprašau medicininių duomenų statistika leidžia teigti kad esamas viruso kamienas yra labiausiai pavojingas azijiečiams ir kas mums yra svarbiausia – beveik nepavojingas vaikams, apskritai esminis mirtingumas 15% nuo užkrėstų yra 60+ amžiaus grupėje, kitose amžiaus grupėse iki 3% ir mažiau.

Tuo pačiu svarbu kad korona lengviau kabinasi prie žmonių jau sergančių kitomis ligomis, įskaitant sezonines infekcijas, taip pat prie žmonių kurie valgo nepilnavertį maistą (pasikartosiu – šiai dienai lavonų jau yra pakankama pirmai statistikai). Tad valgykit normaliai ir dar mėnuo ir mums visiems bus ramiau.

4. Ar yra vaistų? Ne, nėra ir greičiausiai greitai nebus – antikūną pagaminti čia jums ne bulves iškepti, ten yra reikalų. Greičiausiai virusas natūraliai mutuos ir taps dvikojam nepavojingu + karantinas yra patikimas dalykas.

5. Kaip atpažinti šį virusą? Kaip ir kitus virusus – reikia išskirti jų RNR, kuri yra švelniai sakant labai gliežnas dalykas, tada yra toks ne visai mokyklinis procesas pavadinimu atvirkštinės transkripcijos polimerazinė grandininė reakcija arba RT-PCR. Čia sudėtingiau negu Gretos atšilimas. Maža to, reikia turėti diagnostikumą, žodžiu yra rimtų reikalų. Ar įmanoma tai padaryti Lietuvoje? Taip, bet ne per valandą, per dieną gal.

6. Tai ką daryti? Plauti rankas su muilu ir normaliai mokintis gamtos ir tiksliųjų mokslų.