Taigi, mokomės iš namų. Negalvojau, kad bus taip sunku. Ne, ne technologijas valdyti, o dirbti personaliai su kiekvienu mokiniu. Darbas baigiasi 19-20 valandą, kol patikrini visus darbus, nusiunti grįžtamąją informaciją, paruoši užduotis mokiniams. Mokiniai jaučiasi įvairiai: vieni atkakliai dirba, kiti naudojasi padėtimi ir bimbinėja, treti nesusigaudo, bet šiuo metu galiu pasakyti vieną dalyką – net […]
Štai įvyko pirmas virtualus susitikimas su penktokais ir jų tėveliais, aptarėme, kaip mokysimės nuo kovo 30 dienos, kaip jaučiamės, kokių problemų ar klausimų kyla ateinančiam laikotarpiui. Žiūrėsim, kaip čia viskas vyks …
Septintokai nagrinėjo paukščių dauginimąsi, tyrė kiaušinio sandarą, lygino kiaušinių dydžius, spalvas, stebėjo įvairius lizdus ir nagrinėjo iš kokių medžiagų jie susukti, spėjo, kurios plunksnos kuriems paukščiams priklauso, priskyrė pavadinimus. Nebloga priemonė mokymuisi gavosi, tik reikės korteles įlaminuoti.
Šiemet vienuoliktokai buvo labai biologiški, visas vakaras, praleistas klinikoje, suteikė tokią juoko dozę….. Turbūt kalti šie vaistukai, pritaikyti kiekvienam mokytojui… Cha, cha, cha…
„Šitokio gražumo niekur nemačiau, lazdyn lazdynėli tu žydėk greičiau, pažiūrėk, vaikeli, kas jo per mažumas, kas jo per gražumas…” Į klasę atsinešiau lazdyno šakelę, kad vaikai susipažintų su jo žiedais. Penktokė Eurika padarė gražias žiedų nuotraukas, o vienuoliktokai stebėjo lazdyno žiedadulkes. Reikia pasimokyti, kol lazdynai žydi.
