Šeštokai baigia skyrių miškas, beliko prisiminti skaidytojus. Apsiginklavę Petri lėkštelėmis išėjome į ugdymosi sodą „medžioti” skaidytojų. Ir kokių tik neradome, praktiškai visų grupių: voragyvių, vėžiagyvių, vabzdžių ir jų lervų, šimtakojų, net moliuskų. Štai milžinišką didijį šliužą visi norėjo pačiupinėti, paglostyti. Pakartojome grupes, sužinojome, kiek šimtakojai iš tikro turi kojų, kokia skaidytojų reikšmė – kontroliniam darbui […]
Penktokėliai džiaugiasi galėdami mokytis lauke. Klasėje aptarę bestuburių grupes ir jų atpažinimo būdus, iškeliavome į ugdymosi sodą medžioti bestuburių: po akmeniu, kelmu, žieduose – visur jų pilna. Buvo smagu.
Gimnazistai trečiokai prisimena augalų ir gyvūnų ląstelių mikroskopinę sandarą, preparatų gamybą, stebi bakterijų ląsteles.
Šeštokai džiaugiasi galėdami mokytis gamtoje. Ugdymosi sode mažos grupelės gavo užduotį sudaryti paskirto medžio pasą. Ir ko tik nerado ant medžių: grybai, vorai, vabzdžiai, galai, net blakių kiaušiniai. Namuose rinko įvairių medžių lapus ir darė herbariumą. Kūrybiški.
Gimnazistai įsijautė į biotechnologų kailį , tyrė įvairių augalų ląstelių DNR.
Rugsėjis atnešė į mokyklas šiokių tokių pokyčių, tačiau džiaugiamės vėl galėdami mokytis savo ugdymosi sode. Štai 4g klasės mokiniai kartoja genų raišką, o 3g klasės gimnazistai pasimatavo visas 23 ugdymosi sodo stoteles. O kiek įdomių dalykų radome! Gimnazistai „išėjimo bilietuose” nurodė lauko klasės pliusus ir minusus. Pasiskaitykite 🙂
