Smagiai mokėmės apie šešėlius, iš folijos darydami žmogeliukus įvairiomis pozomis: žaidžiant krepšinį, boksuojantis, šokant baletą. Ir šeštokai suprato, kaip susidaro šešėlis, nuo ko priklauso jo dydis.
Nors lauke jau lapkritis, bet oras toks, kad dar laisvai su septintokais išėjome į ugdymosi sodą grybauti. Tiesiogine šio žodžio prasme. Ir radome pačių įvairiausių grybų: ir kepurėtųjų, ir kempinių. Jie auga visur: pievoje, ant pojūčių tako, net ant suolelio lauke 🙂 Pasimokę grybų stotelėje, aptarę grybų skirstymą, dauginimąsi, reikšmę, mikorizę, grįžome į klasę.
Šiandien dešimtokai mokėsi apie gyvybės atsiradimą, fosilijas, todėl trumpai pabuvo paleontologais: nagrinėjo ir apibūdino fosilijas, poravo paleontologinius apibrėžimus ir juos atitinkančius paveikslus, diskutavo, su kokiais įrankiais dirba paleontologai, kur jie dirba, ką randa. Apžiūrėjo mūsų apylinkėse rastą trilobito užpakalio atspaudą. Vaikai sakė, jog buvo įdomu. Tai svarbiausia.
Šeštokai šiandien paprastais bandymais tyrė skaidrias ir neskaidrias medžiagas. Ypatingai geras bandymas su pienu, kai gaunamas mėlynas ir rausvas pieno tirpalas. Ir su plastikinėmis įmautėmis visai geras paprastas skaidrumo bandymas: paprastai per įmautę skaito tekstą, vėliau perlenkia ir vėl skaito, ir taip mato, kad kuo daugiau sluoksnių, tuo skaidrumas mažėja.
Šiandien Greta atnešė į pamoką kiaulės inkstą, kaip tik mums tiko nagrinėjant inksto sandarą ir osmoreguliaciją. Panaudojome naujai gautas preparavimo priemones. Nuostabios. Matėme inksto žievinę ir šerdinę medžiagą, piramides, geldeles, šlapimtakį.
Vienuoliktokai susipažino su baltymų monomerų aminorūgščių sandara, peptidiniu ryšiu, atliko biureto reakciją baltymams atpažinti, sužinojo 4 baltymų sandaros lygius ir kas su jais atsitinka baltymams denatūruojant.
