Štai, pagaliau atsirado ugdymosi sodo planas, prie kurio gimimo prisidėjo mokiniai ir dailės bei technologijų mokytojai. Ačiū jiems.
„Šitokio gražumo niekur nemačiau, lazdyn lazdynėli tu žydėk greičiau, pažiūrėk, vaikeli, kas jo per mažumas, kas jo per gražumas…” Į klasę atsinešiau lazdyno šakelę, kad vaikai susipažintų su jo žiedais. Penktokė Eurika padarė gražias žiedų nuotraukas, o vienuoliktokai stebėjo lazdyno žiedadulkes. Reikia pasimokyti, kol lazdynai žydi.
Štai kokie grybai išaugo ugdymosi sode vaistažolių sodelyje. Kukurdvelkis (Calvatia) – pumpotaukšlinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai kriaušės arba kiaušinio pavidalo, su ryškiu kotu. Subrendęs leidžia „dūmus” – tai grybo sporos. Soduose kukurdvelkiai minta augalų liekanomis ir yra geri skaidytojai.
Klausimas gali pasirodyti keistas. Bet klimato šiltėjimo fone tai akivaizdu, nors neįtikėtina. Su penktokais fiksavome žydinčius ar besiruošiančius žydėti augalus savo aplinkoje. Ar tai gerai? Nei gerai, nei blogai, augalams teks prisitaikyti. Jei bus didelių šalčių, aišku šiems žiedeliams bus blogai. Gal sukraus kitus?
Atbėga į klasę keletas ketvirtokų ir penktokų ir laiko rankose, kaip vaikai sako „šūduką”. Bet jis gyvas. Maniau, jog mūsų sodeliuose apsigyveno invazinis šliužas , bet žymus Lietuvos biologas Kęstutis Obelevičius apibūdino, jog tai – Juodasis arionas (Arion ater). Gyvena šlapiose vietose, vandens telkinių pakraščiuose. Minta minkšta ir pūvančia augalija.Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. […]
