Ugdymosi sodelyje – Lietuvos Raudonosios knygos gyventojas :)
Atbėga į klasę keletas ketvirtokų ir penktokų ir laiko rankose, kaip vaikai sako „šūduką”. Bet jis gyvas. Maniau, jog mūsų sodeliuose apsigyveno invazinis šliužas , bet žymus Lietuvos biologas Kęstutis Obelevičius apibūdino, jog tai – Juodasis arionas (Arion ater). Gyvena šlapiose vietose, vandens telkinių pakraščiuose. Minta minkšta ir pūvančia augalija.Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. […]
Ant ko mes vaikštome?
Šiandien 5,6 ir 7 klasės turėjo netradicinę pamoką, kurioje nagrinėjo įvairias žemės uolienas, naudingąsias iškasenas, jų panaudojimą, pabandė atpažinti iškasenas pagal garsą, po to susipažino vizualiai. Pabaigoje iš spalvoto smėlio pasidarė sau dekoratyvinę puokštę – tai dar vienas smėlio panaudojimo būdas. Dėkojame Audronei Grigorjevienei, pravedusiai pamoką pagal kultūros paso užsakymą.
Šešėliai 6 klasėje
Smagiai mokėmės apie šešėlius, iš folijos darydami žmogeliukus įvairiomis pozomis: žaidžiant krepšinį, boksuojantis, šokant baletą. Ir šeštokai suprato, kaip susidaro šešėlis, nuo ko priklauso jo dydis.
Kepurėtieji grybai
Nors lauke jau lapkritis, bet oras toks, kad dar laisvai su septintokais išėjome į ugdymosi sodą grybauti. Tiesiogine šio žodžio prasme. Ir radome pačių įvairiausių grybų: ir kepurėtųjų, ir kempinių. Jie auga visur: pievoje, ant pojūčių tako, net ant suolelio lauke 🙂 Pasimokę grybų stotelėje, aptarę grybų skirstymą, dauginimąsi, reikšmę, mikorizę, grįžome į klasę.
Dešimtokai – paleontologai
Šiandien dešimtokai mokėsi apie gyvybės atsiradimą, fosilijas, todėl trumpai pabuvo paleontologais: nagrinėjo ir apibūdino fosilijas, poravo paleontologinius apibrėžimus ir juos atitinkančius paveikslus, diskutavo, su kokiais įrankiais dirba paleontologai, kur jie dirba, ką randa. Apžiūrėjo mūsų apylinkėse rastą trilobito užpakalio atspaudą. Vaikai sakė, jog buvo įdomu. Tai svarbiausia.
Skaidrios ir neskaidrios medžiagos
Šeštokai šiandien paprastais bandymais tyrė skaidrias ir neskaidrias medžiagas. Ypatingai geras bandymas su pienu, kai gaunamas mėlynas ir rausvas pieno tirpalas. Ir su plastikinėmis įmautėmis visai geras paprastas skaidrumo bandymas: paprastai per įmautę skaito tekstą, vėliau perlenkia ir vėl skaito, ir taip mato, kad kuo daugiau sluoksnių, tuo skaidrumas mažėja.