Septintokai mokėsi apie kerpes ir sužinojo, jog per metus kerpė paauga apie 3 mm. Kadangi mokomės nuotoliniu būdu, tai mokiniai aplinkoje ieškojo kerpių, matavo jų dydį ir skaičiavo spėjamą amžių. Išsiaiškinome, kodėl jos taip lėtai auga.
Penktokėliai taip laukia praktikos darbų ir taip kruopščiai juos atlieka. Išskirstė druskos ir smėlio mišinį filtravimo ir garinimo būdais. Matui kilo mintis patikrinti, ar iš čiaupo bėga grynas vanduo. Patikrinome ir nusprendėme, kad šiek tiek druskų jame yra. Puiku. Skanus vandenėlis. O kokios emocijos :0
3g klasės gimnazistai tyrė osmoso reiškinį svogūnų laiškuose, stebėjo turgorizaciją ir plazmolizaciją. Naudojamės situacija, kol galime mokytis klasėje.
Kaip gera turėti puikių mokinių. Štai buvusi mokinė Danguolė padovanojo biologijos kabinetui gyvalazdžių. Šias mergina užaugino pati, jų prisidaugino ir dabar daugiau nei 10 vabzdžių džiugins mokinukus. Dėkoju aštuntokei Ramintai už paskolintą insektariumą. Gerai, kad šie vabzdžiai augalėdžiai: labai mėgsta salotų, žemuogių, aviečių ir kitų augalų lapus. Stebėkime, mokykimės, džiaukimės visi kartu. 🙂
Penktokai tiria medžiagų savybes, susipažįsta su laboratoriniais reikmenimis, mokosi matuoti tiksliai, naudojant pipetę, matavimo cilindrą, cheminę stiklinę, laikyti mėgintuvėlį, pilti į jį medžiagas, maišyti. Smagumėlis. Tyrėme medžiagų kietumą, elektrinį laidumą, atpažinome metalus pagal įvairias jų savybes.
Šeštokai baigia skyrių miškas, beliko prisiminti skaidytojus. Apsiginklavę Petri lėkštelėmis išėjome į ugdymosi sodą „medžioti” skaidytojų. Ir kokių tik neradome, praktiškai visų grupių: voragyvių, vėžiagyvių, vabzdžių ir jų lervų, šimtakojų, net moliuskų. Štai milžinišką didijį šliužą visi norėjo pačiupinėti, paglostyti. Pakartojome grupes, sužinojome, kiek šimtakojai iš tikro turi kojų, kokia skaidytojų reikšmė – kontroliniam darbui […]
