Kviečiu susipažinti su 2019 metų moksliniais pasiekimais:

    1. Regeneracijos pažanga: 3D spausdintuvu sumodeliuota pirmoji pasaulyje, veikianti žmogaus širdis.

    2. Mokslininkams pelėse pavyko išgydyti Diušeno raumenų distrofiją, pasitelkus CRISPR genomo redagavimo metodą. Tai svarbus įrodymas, jog genomo redagavimas tam tikrose ląstelių linijose gali išgydyti ligas, kurios iki šiandien laikomos neišgydomomis.

    3. Gimė pirmieji pasaulyje pusiau-identiški homozigotiniai dvyniai. Pagal klasikinę biologiją, homozigotiniai dvyniai atsiranda iš 1 zigotos, todėl turi identišką genotipą. Vis dėlto, nustatytas pirmas istorijoje atvejis, kai dvyniai turi identišką DNR iš mamos pusės ir neidentišką DNR iš tėvo pusės. Mokslininkai mano, jog kiaušialąstė buvo apvaisinta 2 spermatozoidais, susidarant zigotoje 3n rinkiniui.

    4. Akloms pelėms sugražintas regėjimas, įterpus į ląsteles vieną papildomą geną, atsakingą už šviesos atpažinimą. Manoma, jog netolimoje ateityje, pritaikius genų terapiją, galima būtų išgydyti aklumą žmonėse. Taip pat sukurtas kompiuterinis modelis, gebantis neuroninius signalus paversti žodžiais. Tikimasi, jog ši sistema galėtų padėti iš naujo kalbėti asmenims, kurie prarado kalbinę funkciją.

    5. Ištirti 470,000 asmenys, sutikę pasidalinti savo lytine orientacija. Nustatyta, jog žmogaus genome neegzistuoja 1 „homoseksualumo” genas, tačiau ištirtos daugelio genų sąveikos, kurios pastebėtos skirtingos lytinės orientacijos asmenyse.

    6. FDA patvirtino ketamino vartojimu grįsta terapiją prieš depresiją.

    7. Pirmoji kontracepciją vyrams pirmą kartą perėjo saugumo sveikatai tyrimų etapą. Tai modifikuotas testosteronas, kuris gali slopinti spermatogenezę.

    8. Tam tikruose simbiontuose nustatyta, jog du organizmai gali sugyventi vienas kitame (pvz. ląstelė kitoje ląstelėje) ir atlikti organelės funkcijas šeimininko ląstelėse. Nustatytas gebėjimas keistis genais, tam kad būtų vykdomas metabolizmas. Tai iš esmės pagrindžia teoriją, jog kai kurios organelės žmogaus ląstelėse yra organizmo funkciją praradusios sistemos.

    9. Antras pacientas išgydytas nuo ŽIV.

    10. Nemaža tikimybė, jog ateityje daug ligų bus diagnozuoja pasitelkus dirbtinį intelektą. Kai kurios studijos jau yra sukūrusios tokių modelių prototipus, kurie, analizuodami ląsteles, jose gali aptikti įvairius metabolinius sutrikimus pvz. vėžines ląsteles

    12. Epigenetikos proveržis: tiriant peles ir kitus gyvūnus nustatyta, jog palikuonims įmanoma perduoti tokius požymius kaip polinkį į stresą ar socialinių įgūdžių ugdymo poreikį. Kitaip tariant, genomo pokyčius ir jų įtaką fenotipui turėtume suvokti ne tik kaip sekos pokyčius nukleorūgščių molekulėse, o ir kaip nukleotidų chemines modifikacijas.

    13. Analizuojant žmogaus smegenis 100 val. MRI metodu, išvaizdintas detaliausias (100 mikronų raiškos) smegenų modelis.

    13. Neurogenezės tyrimais nustaytas kai kurių neuronų gebėjimas (hipokampo srityje) žmogaus smegenyse dalytis iki 90 metų. Taip pat nufilmuota, kaip Petri lėkštelėje neuronai sudaro tarpusavio ryšius (sinapses). Tokiu būdu, stebint neuronų gebėjimą aptikti vienas kitą, atsiranda galimybė išsamiau ištirti nervinės sistemos vystymosi mechanizmus.

    14. Išsamiau ištirtas mikrobiotos ir organizmo fiziologinės būklės ryšys, pvz. nustatyta, jog žarnyno bakterijos gali paskatinti Parkinsono ligos vystymąsi. Taip pat mikrobiotos kompozicija gali būti siejama su depresija.

    15. Daugiau nei 11 000 mokslininkų iš 153 valstybių pasirašė su klimato kaita susijusią deklaraciją, kuria siekiama perduoti žinutę pasauliui apie neišvengiamą, kiekvieną organizmą paliesiančią klimato krizę. Tikimasi, jog šis mokslininkų bendradarbiavimas paskatins nedelsiant imtis su klimato kaitos stabdymu susijusių veiksmų.

    16. Mokslininkai apžvelgę 30 metų tyrimus nustatė, jog kambariniai augalai neturi reikšmingos įtakos oro kokybei namuose. Skaičiuojama, jog norint pagerinti savo gyvenamųjų patalpų oro kokybę labiau nei tai padarytų įprastos pastato vėdinimo sistemos, jums gali prireikti maždaug šimto augalų 1 kvadratiniam metrui

    17. Mokslininkai iš Švedijos bando paneigti daugybę metų vyravusią nuomonę, jog už DNR dvigrandę būseną atsakingi vandeniliniai ryšiai, susidarantys tarp azotinių bazių. Iškelta hipotezė, jog DNR dvigrandę būseną iš tikrųjų užtikrina šios grandinės viduje susidaranti hidrofobinė aplinka.Mokslininkų teigimu, vandeniliniai ryšiai svarbesni ne duplekso būsenos užtikrinimui, o teisingam nukleotidų susijungimui.

    18. Pelės, turinčios Dauno sindromą, hipokampo ląstelėse gamina 39% mažiau baltymų, lyginant su sveikomis ląstelėmis. Susilpninta baltymų sintezė siejama su mažesniais kognityviniais gabumais. Mokslininkai, slopindami integruotą ląstelės atsaką į stresą, sugebėjo padidinti baltymų sintezės intensyvumą hipokampo ląstelėse ir pelėse buvo stebimas kognityvinių gabumų atsistatymas

    19. Mokslininkai iš Stokholmo universiteto detaliau ištyrė ATP sintazės komplekso struktūrą ir sąveiką su kardiolipinu – lipidu randamu mitochondrijos vidinėje membranoje. Pasitelkus aukštos rezoliucijos cryo-mikroskopiją nustatyti 29 skirtingi ATP sintazės subvienetai Euglena gracilis organizme ir 25 kardiolipino molekulės, kurios moduliuoja protonų pernašą. Tai pirmas įrodymas, jog ATP sintezės procese svarbi ATP sintazės ir lipidų (kardiolipinų) sąveika.