Vienuoliktokai ugdymosi sodelyje įtvirtino augalų morfologijos žinias: turėjo rasti žydinčių augalų ir duotose lentelėse apibūdinti jų stiebus, lapų sudėtingumą ir gyslotumą, užrašyti žiedo formulę ir išbandyti spalvas. Tiek raganos sodelyje, tiek J.Bobrovskio pievelėje, istorijos sodelyje pilna žiedų. Kai kuriuos paaukojome mokslui. Individualus darbas įvertintas individualiai.
Šeštokai ir septintokai turėjo netradicines pamokas, nes praėjo dvi savaitės nuo projekto pradžios, pirmuosius vikšrus iškėlėme iš ąžuolų, šeštokai Rokas, Danas, Klaudijus ir Domantas padarė antros kartos vikšrus , Klaudijus gražiai paruošė dėžutes , o septintokai Ieva, Justas ir Kamilė juos sukėlė į ąžuolus. Nelengva, vis tik reikėjo iškelti 80 vikšrų ir tiek pat įkelti […]
Penktokai parašė apibendrinamąjį darbą, aptarėme jį ir išėjome pasimokyti žolinių augalų pavadinimų, kuriuos dažniausiai matome pievelėje, kad ateityje galėtų lengviau nustatyti organizmų tarpusavio ryšius, įvardinti konkretų augalą. Kai kuriems pavadinimai atrodė sunkūs, vietoj „kraujažolė” vis išeina „kraujagyslė” ir panašiai :))) Nieko, išmoksime.
Vienuoliktokai tyrė sėklų dygimo sąlygas, jų reikšmę sėklos dygimui: kam reikalingas oras (ląsteliniam kvėpavimui), drėgmė (medžiagoms tirpinti, cheminėms reakcijoms vykti), šiluma (fermentų veiklai).
